- miestinis
- miẽstinis, -ė adj. (1), miestìnis (2) K; SD150 1. mieste gyvenantis: Kaiminiai žmonės vis prasčiau gyvena už miẽstinius Gs. Miestìniai žmonės Grv. Miestìnė pelė atejo pas laukinę Pkl. 2. miestui priklausantis: Melekaĩ (vietovė) ant miẽstinės vietos stovi Dv. Tose tai miestinėse ir kaiminėse ūkėse darbas išsiskirsto į daug išgalių A1884,299. 3. miestui būdingas: Miestiniai drabužiai J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.